Namo šildymas: židinio kapsulė ir ortakiai

Namo šildymas židiniu ir ortakių sistema – daugelį viliojantis pasirinkimas. Žinoma, juk nauda akivaizdi – ir namuose šilta, ir pasigrožėti yra kuo. Nuolat rusenantis židinys suteikia jaukumo, elegancijos. Vis dėlto, vis dažniau prieš pasirenkant tokį šildymo būdą kyla klausimų dėl jo efektyvumo, o vienareikšmį atsakymą rasti gali būti sunku. Todėl pravartu apžvelgti didžiausius šios šildymo sistemos privalumus ir trūkumus bei aptarti eksploatavimo subtilybes.

Bendrieji parametrai

Nors vieni specialistai teigia, kad šildymo sistema kapsule ir ortakiais – sprendimas, tinkantis apšildyti ir 200 m² plotą, kiti nusiteikę skeptiškai ir siūlo į šį variantą žvelgti kritiškiau. Nepaisant to, kad šildymo židiniu kaina gali nemaloniai nustebinti, neretai dvejojama ir dėl jos efektyvumo. Vis dėlto, tvirtai nusprendus rinktis būtent tokią šildymo sistemą, reikėtų nepamiršti bendrųjų parametrų, kuriais būtina pasirūpinti prieš diegiant šį variantą. Pirmiausia – atsakingas židinio kapsulės pasirinkimas. Jei patalpos židiniu šildomos nuolat, geriausia rinktis ketaus kapsules, kurios ne tik išsiskiria ilgaamžiškumu, bet ir pasižymi puikia šilumos sklaida. Tačiau ir šių kapsulių asortimentas yra gana platus, todėl taip pat dėmesį reikėtų atkreipti ir į kitas jų savybes, nuo kurių priklauso ne tik bendra židinių kaina, bet ir šildymo efektyvumas (ar yra antrinio degimo sistema, dvigubas deflektorius ir kt.) Jei norima, kad sistema būtų maksimaliai efektyvi – labai svarbu gera pastato izoliacija. Taip pat reikėtų nepamiršti atsižvelgti ir norimos šildyti erdvės (visų aukštų) plotą (patalpose, kurių lubų aukštis standartinis – 2,7 metro – rekomenduojama rinktis tokią kapsulę, kurios galingumas būtų 1kW / 10m², o jei pastatas senesnės statybos, galingumas gali būti ir 1,4kW / 10m². Kitais atvejais derėtų pasitarti su židinių specialistais).

Sistemos eksploatavimo subtilybės

Ši šildymo sistema nuo židinio yra vedžiojama ortakiais, kuriais paskirstomi karšto oro srautai. Sistema parenkama pagal konkrečia situaciją. Ji gali būti dviejų tipų:

savaiminio oro tekėjimo sistema (savaiminio oro tekėjimo sistema vadinama tokia sistema, kai po atskirą ortakį vedama į kiekvieną šildymo tašką. Šiuo atveju ortakiai vedžiojami tokiame pat aukštyje, kaip ir židinys, o atstumas nuo židinio paprastai neviršija 6 metrų (jei ortakiai vedžiojami ir antrame pastato aukšte – atstumas gali būti didesnis; šiluma bet kokiu atveju kils į viršų). Diegiant savaiminio oro tekėjimo šildymo sistemą reikėtų atkreipti dėmesį į saugumo reikalavimus – ilgiau kūrenant židinį, ortakiai gali stipriai įkaisti, taigi atstumas nuo degių medžiagų turėtų būti ne mažesnis, nei numatoma normatyvuose. Tai ypatingai aktualu kalbant apie rąstinius namus.)
Priverstinio oro tekėjimo sistema ( priverstinio oro tekėjimo sistema šiluma yra varinėjama turbina. Ši sistema diegiama tuomet, kai ortakiai vedžiojami tokiame pat lygyje kaip ir židinys, tačiau didesniu atstumu nuo jo arba žemiau nei židinys esančiose patalpose į kurias natūraliai šiluma nesileidžia. Šią sistemą sudaro viena ortakių magistralė, kuria šiluma paskirstoma į visus taškus. Priverstinio oro tekėjimo sistemos ortakiai neįkaista taip stipriai, kaip savaiminio, nes juose nuolat cirkuliuoja oras, varinėjamas turbina, todėl ji yra kur kas saugesnė naudoti ir rąstiniuose namuose.)

Šildymo židiniu ir ortakiais sistemos trūkumai

Iš esmės šildymo sistema židiniu ir ortakiais gali būti nuolatinio šildymo sprendimas, tačiau reikėtų nepamiršti keleto jos trūkumų: šildymo židiniu kaina, lyginant su šildymo efektyvumu, gali nuvilti; sistema turi būti atsakingai prižiūrima, degimo laikas nėra ilgas (per dieną malkų įdėti reikia 2-4 kartus); ji nėra tinkama tais atvejais, kai šeimoje yra alergiškų žmonių, nes kelia daug dulkių ir kt., todėl mūsų specialistai rekomenduoja šią sistemą rinktis kaip alternatyvųjį, o ne nuolatinį šildymo sprendimą.